topban11

Formimi i breshėrit, bubullimės dhe rrufesė.

Rėndėsia e lėvizjes nė gjumė

Shtatėzėnia dhe lindja

Zona qė kontrollon lėvizjet tona

 

 

 

 

 

 

 

 

Formimi i breshėrit, bubullimės dhe rrufesė.

resyag3...Ai lėshon prej sė larti, nga retė e mėdha si kodra breshėr dhe me te goditė kėdo, e ia largon atij qė do. Shkėlqimi i vetėtimės sė dritės sė resė gati se s'tė merr tė tė parit. (Kur'an, 24:43)Ajeti i mėsipėrm i referohet breshėrit dhe rrufesė. Kur analizohet formimi i breshėrit dhe rrufesė, mund tė shihet se njė e vėrtetė e rėndėsishme meteorologjike po tregohet nė kėtė ajet. Pėr formimin e rrufesė dhe breshėrit, libri Meteorologjia Sot thotė se reja bėhet e elektrizuar ndėrsa breshėri bie nėpėr njė rajon nė renė e pikave tė super-ftohta dhe kristaleve tė akullta. Pikat e lėngshme ngrihen dhe lirojnė nxehtėsi tė fshehtė ndėrsa ndeshen me kokrrat e breshėrit. Kjo e mban sipėrfaqen e kokrrės sė breshėrit mė tė ngrohtė se atė tė kristaleve tė akullta qė e rrethojnė. Nje fenomen i rėndėsishėm ndodh kur kokrra e breshėrit bie nė kontakt me njė kristal akulli: Elektronet rrjedhin nga objekti mė i ftohtė nė atė mė tė ngrohtė. Nė ktė mėnyrė, kokrra e breshėrit bėhet me ngarkesė negative.

Ky efekt gjithashtu ndodh kur pikat e super-ftohta vijnė nė kontakt me njė kokėrr breshėri dhe copat e vogla e akullit me ngarkesė pozitive thyhen. Kėto grimca, qė janė mė tė lehta dhe me ngarkesė pozitive, barten nė pjesėn mė tė lartė tė resė nga rrymat e ajrit. Tani breshėri ka ngarkesė negative, dhe bie drejt fundit tė resė, kėshtu pjesa e ulėt e resė bėhet me ngarkesė negative. Kėto ngarkesa negative pastaj lirohen si rrufe. Nga kjo mund tė konkludohet se breshėri ėshtė faktori kryesor nė formimin e rrufesė.57

Nė ajetin vijues, megjithatė, ėshtė tėrhequr vėmendja pėr lidhjen nė mes tė reve tė shiut dhe rrufesė, dhe sipas rendit tė formimit, informacion qė ėshtė paralel me zbulimet shkencore:resyag2


Ose (Shembulli i tyre ėshtė) si ndonjė shi i rreptė prej sė larti me errėsirė, me bubullimė e me vetėtimė, e prej frikės sė vdekjes, nga rrufeja, ata vejnė gishtat nė veshėt e tyre. (Kur'an, 2:19)

Retė e shiut janė masa tė mėdha qė mbulojnė 20 deri 260 kilometra katrorė (10 deri 100 milja katrorė) dhe qė arrijnė lartėsi vertikale prej 9,000 deri 12,000 metra (30,000 deri 40,000 ft.) Pėr shkak tė kėtyre dimenzioneve tė jashtėzakonshme, pjesa e ulėt e kėtyre reve ėshtė e errėt. Ėshtė e pamundur pėr rrezet e diellit qė tė kalojnė tejpėrtej tyre, pėr shkak tė sasive tė medha tė ujit dhe grimcave tė akullit qė ato pėrmbajnė. Shumė pak energji diellore pra arrinė Tokėn nėpėrmjet reve, e qė ėshtė arsyeja pse retė i duken tė errėta dikujt qė i shikon ato lartė. 58

Fazat e formimit tė rrufesė dhe bubullimės pas errėsirės sė pėrmendur nė ajet, janė siē vijon:
Njė ngarkesė elektrike formohet brenda resė sė shiut. Kjo vie si rezultat i proceseve tė tilla si ngrirja, ndarja e pikave tė shiut dhe formimi i ngarkesės gjatė kontaktit. Akumulimi i ngarkesave tė tilla elektrike, kur ajri nė mes bėhet i paaftė qė t’i izolojė ata, shpie nė njė shkėndi tė madhe, njė shkarkim ndėrmjet fushave pozitive dhe negative. Volltazha ndėrmjet dy zonave me ngarkesė tė kundėrt mund tė arrij 1 miliard vollt. Shkėndija mund tė formohet brenda resė, mund tė kaloj midis dy reve, nga njė zonė me ngarkesė pozitive nė njė me ngarkesė pozitive, apo tė shkarkohet nga reja nė tokė.

Kėto shkėndija formojnė goditje verbuese tė rrufeve. Kjo rritje e papritur nė ngarkesėn elektrike pėrgjatė vijės sė rrufesė shkakton nxehtėsi tė fortė (10,000 gradė Celzius). Si rezultat, ka njė zgjerim tė papritur tė ajrit, e qė shkakton zhurmė tė madhe shoqėruar me bubullimė.59resyag1

Ndėrkaq, murmurima madhėron (Zotin njė) me falėnderimin (qė i takon) e Tij, (e madhėrojnė) edhe engjėjt nga droja ndaj Tij. E Ai dėrgon rrufetė dhe me ato godet kė tė dojė. Ndėrsa idhujtarėt polemizojnė rreth All-llahut, e Ai ėshtė ndėshkues i rreptė! (Kur’an, 13:13)

Siē ėshtė diskutuar, shtresat e errėta, tė pasuara nga shkėndijat me ngarkesė elektrike tė njohura si rrufe, dhe pastaj zhurma e madhe e quajtur bubullimė, formohen pėrbrenda resė sė shiut. Ēdo gjė qė shkenca moderne ka vėrtetuar pėr retė, dhe ka pėr tė thėnė nė lidhje me shkaqet e bubullimės dhe rrufesė, ėshtė nė pėrputhje tė plotė me pėrshkrimet nė Kur’an

 

 

 

 

 

Powered by IAZ-ULM, 2014